Kačių Rūšis- Informacija apie Kates

Siamo Katės

Šios katės kilo iš Tolimųjų Rytų. Tailande žinomos maždaug nuo XIV a. Pirmieji Siamo kates pastebėjo britų keliautojai XIX a. Jie parplukdė keletą kačių į Europą. Pirmosios Siamo kačių šeimininkės stengėsi, jog augintinės jaustųsi kaip namie – laikė jas šildomose oranžerijose su tropikų augalais. Neilgai trukus Siamo kates atrado ir prancūzai.

To laikotarpio Siamo kačių sudėjimas labai skyrėsi nuo dabartinių: jos buvo masyvesnės, galvos ne trikampės, o beveik apvalios. Pirmieji augintojai labai vertino, jei katė būdavo žvaira ir laužyta uodega.

Pirmosios iš Tailando atvežtos Siamo katės buvo su rudomis žymėmis, o vėliau jos atsivedė kitų spalvų kačiukų – su melsvomis, šokolado ir alyvų spalvos žymėmis. Šios keturios spalvos vadinamos klasikinėmis Siamo kačių spalvomis, o kitos atsirado mišrinant šias kates. JAV pripažįstamos tik klasikinių spalvų Siamo katės, o katės su dryžomis ir vėžlio kiauto piešinio, rausvomis, kreminėmis ir cinamono spalvos žymėmis laikomos atskira trumpaplaukių kačių su žymėmis veisle.

Neklasikinių spalvų Siamo katės išvestos Didžiojoje Britanijoje, mišrinant jas su rusų melsvosiomis ir britų trumpaplaukėmis katėmis. Vėliau išvestos katės su cinamono ir stirnos kailio spalvos žymėmis.

Dabar yra Siamo kačių ir su sidabriniu spalvotų žymių poplaukiu: su sidabriškai dryžomis ir dūmo atspalvio žymėmis. Naujausios yra dvispalvės ir trispalvės Siamo katės.
Charakteris

Siamo katės vadinamos kačių pasaulio šunimis. Garsėja rėksmingumu, labai mėgsta bendrauti, nesulaukusios dėmesio, įkyriai jo reikalauja. Siamo kačių negalima ilgam palikti vienų, todėl neretai kačių augintojai laiko keletą Siamo kačių.

Labai gerai sutaria su kitomis katėmis ir šunimis, mėgsta būti dėmesio centre. Greitai perpranta žmogaus nuotaiką, dažniausiai smagios ir net juokingos. Labai mėgsta žaidimus, išmoksta atnešti numestą daiktą. Dažniausiai nesipriešina vedžiojamos už pavadėlio.
Fizinės savybės
Siamo kačiukai

Siamo katės yra grakštaus, lankstaus sudėjimo. Liaunas kūnas ilgas, liesas, raumeningas. Užpakalinės kojos ilgesnės už priekines. Kojos ilgos ir plonos, letenos ovalios. Uodega ilga, plona, smaili, panaši į botagą.

Snukutis ir didžiulės įstrižos ausys sudaro lygiakraštį trikampį. Akys migdolo pavidalo, kiek įkypos, tamsiai, ryškiai mėlynos.

Kailis švelnus, plaukas trumpas ir minkštas. Beveik neturi poplaukio. Kačiukai gimsta balti, tamsios žymės ant snukučio, ausų, uodegos ir letenų atsiranda vėliau. Kailio spalva nusistovi tik trečiaisiais gyvenimo metais. Šviesios kailio vietos gali patamsėti nuo šalčio bei kailio laižymo.

Grynaveisles Siamo kates veisti labai sunku, paprastai kačiukai gimsta su trūkumais

BRITU TRUMPAPLAUKES KATES

Britų trumpaplaukės katės išvestos XIX a. pabaigoje. To meto parodose dalyvaudavo vien britų turtuolių katės, atvežtos iš Rytų šalių. Visgi daugelis kačių mylėtojų laikė ir paprastas namines kates, kurios negalėjo parodose varžytis su egzotiškos išvaizdos Siamo ir kitų kačių pirmtakėmis, todėl nuspręsta išvesti grynai britišką veislę, kuri būtų lygiavertė liesoms trumpaplaukėms katėms iš Rytų. Veislininkų siekiamu idealu tapo tvirto angoros (persų kačių veislės pradininkės) kūno sudėjimo, bet trumpo plauko katė.

Buvo atrinktos masyvios naminės katės ir sukryžmintos su persų ilgaplaukėmis katėmis. Iš pradžių siekta, kad naujosios veislės katės būtų melsvos, nes tuo metu tai buvo madingiausia spalva.

Pradėjus vykdyti kačių atranką, 1871 metais jos pirmą kartą buvo pristatytos kačių parodoje.

Maždaug tuo pačiu metu skandinavai irgi stengėsi išvesti trumpaplaukių kačių veislę iš naminių kačių. Tačiau čia, priešingai nei Britanijoje ir kitose šalyse, veislininkai nemišrino naminių kačių su „persių“ pirmtakėmis. Taip siekta išsaugoti veislės grynumą. Dėl to kilo painiava. Europos katėms taikytas vienas standartas, tačiau trumpaplaukės, veisiamos Nyderlanduose, Vokietijoje ir kitur, nesiskyrė nuo britų kačių, tačiau į skandinavų kates panašios nebuvo.

Skandinavai nuolat įsiveždavo britų trumpaplaukių kačių ir dalyvaudavo parodose. Dvi veislės vertintos pagal tą patį standartą. Galiausiai Europos trumpaplaukių kačių augintojams įgriso ši situacija ir jie kreipėsi į kačių augintojų organizaciją, prašydami atskirti dviejų tipų veisles. Prašymas 1982 m. patenkintas. Nuo tada Europos trumpaplaukėmis katėmis vadinamos tik skandinaviško tipo katės. Mišrūnės su persų kačių protėviais pavadintos britų trumpaplaukėmis katėmis.

Ir šiandien, norint išsaugoti veislės tipą, britų trumpaplaukės katės poruojamos su persų ilgaplaukėmis.
Charakteris

Tai ramios, malonios katės. Pakančios, lengvai prisitaiko. Jaunikliai ir dvejų ar trejų metų amžiaus labai žaismingi, vėliau nurimsta, tampa nebe tokie judrūs. Britų trumpaplaukės katės gerai jaučiasi vienos, tačiau mėgsta bendravimą ir švelnumą. Jei yra labai nepatenkintos, tai parodo, tačiau nėra įkyrios. Daugumoje šios veislės katės nemėgsta būti nešiojamomis, bet lydi šeimininką ir būna šalia.

Dėl melancholiško būdo paprastai gerai sutaria su kitomis katėmis, šunimis ir vaikais. Svarbus ir tinkamas šių kačių auklėjimas.
Fizinės savybės

Britų trumpaplaukės, tai stambios katės, laikomos vienomis didžiausių tarp kačių. Šioje veislėje stipriai pasireiškia lytinis dimorfizmas, kai katinai yra pastebimai didesni ir platesni, negu patelės, ir jie sveria apie 4.1–7.7 kilogramus, nors būna ir gerokai sunkesnių egzempliorių, o katės 3.2–5.4 kg. Tokie katinai brandą pasiekia apie trečius-ketvirtus savo gyvenimo metus.

Šių kačių kūnas yra kresnas, nugara trumpa ir lygi, krūtinė gili, pečiai stiprūs, galva apvali, skruostikauliai putnūs, kaklas trumpas ir storas, nosis plati, trumpa, be įlinkio, smakras gilus ir tvirtas, o jo galiukas - vienoje vertikalioje linijoje su nosies galiuku. Ausys mažos, plačios ties pagrindu, toli viena nuo kitos, pastatytos 45% kampu, kad sutaptų su galvos kontūru. Akys didelės, apvalios. Kojos yra trumpos su apvaliomis letenomis. Uodega stora, buka, gana trumpa. Kailis trumpas, stangrus, pokailis turi būti tankus. Kailis skaitomas veislę formuojančiu faktoriumi ir visų felinologinių sistemų parodose, ekspertizės metu sertifikuotais teisėjais jam yra visumoje skiriama daugiausiai balų, net 35 iš 100.

Ši veislė pasižymi sunkiu skeletu, todėl reikalauja specialios mitybos, kurioje kalcio ir fosforo santykis suaugusioms katėms, būtų nuo 1,2 prie 1, o augančioms iki 1,6 prie 1, todėl nesubalansuotai maitinant, katės vystosi nepilnaverčiai. Taip pat teisinga mityba padės išlaikyti kailį geresnės formos[1].
Spalvos ir marginimas

Šiuo metu spalvų ir raštų yra priskaičiuojama virš 100.
Vienspalvės katės
Dvispalvė britų trumpaplaukė katė

Vienspalvės britų trumpaplaukės būna baltos, juodos, melsvos, rausvos, kreminių, šokolado ir alyvinių atspalvių. Vienspalvių kačių akys paprastai vario arba oranžinės spalvos. Baltos „britės“ gali turėti mėlynas arba skirtingų spalvų akis. Veisime naudojamoms baltos spalvos katėms privaloma patikrinti klausą, kadangi jos gali negirdėti viena ausimi.

Vienspalvės katės, išskyrus baltąsias, neturi dėmių. Toks kailis nuo šaknies iki galiukų yra vienodos spalvos. Kai kurių vienspalvių kačiukų kailis būna vos pastebimai rainas. Šie neryškūs ruožai vadinami dryžių pėdsakais.

Mėlynos spalvos katės, vadinamos "klasikinėmis", yra stambesnės negu kitų spalvų, kadangi pastarosios buvo maišytos su kitų veislių atstovais, spalvoms išgauti ir užtvirtinti.
Margos katės

Tai spalvotos katės su baltais lopais. Pavadinimas priklauso nuo baltų dėmių didumo ir pobūdžio. Geriausiai žinomos dvispalvės ir trispalvės „britės“. Abiem atvejais balti lopai neturi sudaryti daugiau kaip trečdalio viso kailio paviršiaus.

Margos katės, kurių kailis beveik baltas, vadinamos vanais ir arlekinais. Arlekinas turi vieną ar daugiau spalvotų dėmių ant galvos, kelias nedideles dėmes ant kūno ir spalvotą uodegą. Vano spalvota tik galva ir uodega.

Naujausios margų kačių grupės spalvos ir piešiniai – šokolado ir baltos spalvos bei rainos su balta spalva.
Vėžlio kiauto piešinio britų trumpaplaukė katė
Vėžlio kiauto piešinio katės

Britų trumpaplaukės, kurių kailį sudaro skirtingų spalvų lopai (be baltų), vadinamos vėžlio kiauto piešinio katėmis. Dažniausiai patelės, kadangi tikimybė, kad patinai gims trispalviais - 1 prie 10000 ir jie būna nevaisingi. Šių kačių kailio spalvoti lopinėliai turi būti maži ir lygiai susimaišę – raštas panašus į marmurą.

Pagrindinės spalvos – juoda, melsva, šokolado, alyvų, antroji spalva visada rausva arba kreminė. Akys vario arba oranžinės spalvos.
Rainos katės

Rainos „britės“ būna keturių rūšių: taškuotos, tigro kailio piešinio, dėmėtos ir marmuro piešinio. Paprastai juodos, rausvos arba melsvos.

Rainumas ryškus. Populiarios rainos katės su sidabro spalvos poplaukiu. Akys vario arba oranžinės spalvos. Sidabraspalvių rainių akys gali būti ir žalios.
Sidabraspalvės katės

Sidabrinį šių kačių poplaukį lemia genas, vadinamas inhibitoriumi: jis trukdo pigmentui gamintis ties plauko pagrindu. Tai reiškia, kad kiekvienas plaukelis pašaknėje

iš dalies be pigmento ir atrodo sidabrinis. Likęs plaukas įprastos pigmentacijos ir gali būti juodas, rausvas ir t. t. Reikia atskirti vienspalves kates ir raines sidabraspalviu poplaukiu. Vienspalvė katė, turinti geną inhibitorių, vadinama dūmo atspalvio kate.

Šešėliuotos katės kiekvieno plauko spalvotas maždaug trečdalis, o šinšilos – aštuntadalis. Šitaip vadinamos tik tos katės, kurių pigmento spalva juoda arba panaši į juodą: melsva, šokolado, alyvų. Jei pigmentas rausvas ar kreminis, katė vadinama kamėja. Jei pigmento turi tik aštuntadalis plauko, katė vadinama „kate su šydu“.
Katės su žymėmis

Tai naujausia britų trumpaplaukės katės spalva. Norėdami išvesti tokį poveislį, veislininkai mišrino persų kates su žymėmis ir persų kates.

Kačių su žymėmis kūno ir ausų, snukio, letenų, uodegos spalvos kontrastas yra ryškus. Daugumos šių kačių akys yra šviesiai mėlynos.

Rusu Melsvoji Kate

Nors veislės pavadinimas byloja, jog šios katės kilo iš Rusijos, šis faktas nėra iki galo patikrintas. Pasakojama, kad prieš porą šimtų metų prie Archangelsko gyveno melsvo plauko katės. XIX a. viduryje anglų pirkliai atvežė jas į Britaniją. Šios katės gavo „Archangelsko melsvųjų“ pavadinimą.

XIX a. pabaigos kačių parodose visos melsvosios katės buvo eksponuojamos kartu, neišskiriant veislių. Rusų melsvosios čia smarkiai nusileido britų melsvosioms. Rusų melsvosios ėmė sparčiai nykti. 1912 m. užsienio kačių veislės buvo išskirtos į atskiras grupes. Po Spalio revoliucijos britai atsižadėjo visko, kas susiję su Rusija, todėl iki 1939 m. veislė vadinosi „užsienio melsvosios“.

Per Antrąjį pasaulinį karą rusų melsvosioms iškilo nauji pavojai. Karo pabaigoje buvo likę vos keletas grynaveislių kačių, jas pradėta mišrinti su kitų veislių katėmis. Visų pirma, su Siamo kate melsvomis žymėmis. Atkurtos veislės katės buvo daug liaunesnės nei jų pirmtakės, mažai skyrėsi nuo melsvų Rytų trumpaplaukių kačių.

XX a. septintajame dešimtmetyje kačių mylėtojai atkūrė tradicinį rusų melsvosios katės tipą.

Daugiausia šių kačių auginama Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir JAV. Iš šių šalių jos paplito po visą pasaulį.
Charakteris

Paprastai ramios, mėgsta patogumus ir ilgą poilsį vienoje vietoje. Nemėgsta triukšmo, mažų vaikų draugijos. Bijo nepažįstamų žmonių, nuo jų slepiasi. Nesidrasko, tačiau gali demonstruoti nepasitenkinimą.

Gerai sutaria su kitomis katėmis, šunimis. Balsas tylus, malonus.
Fizinės savybės

Kūnas gana ilgas, grakštus, dailus. Kojos ilgos, kaulai smulkūs, letenos mažos ir ovalios. Uodega ilga, smaili, nestora.

Galva plati, trumpa. Kaukolė plokščia, žandikauliai stori.Ausys aukštai ant viršugalvio, plačios ties pagrindu, didelės ir smailios. Akys migdolo pavidalo, toli viena nuo kitos. Smakras tvirtas, ūsų pagalvėlės ryškios. Kaklas ilgas ir storas.

Kailis trumpas, labai minkštas, su poplaukiu, panašios į pliušą faktūros. Būna trijų skirtingų spalvų. Seniausia ir populiariausia spalva – melsvai pilka.

Persu Ilgaplaukė Katė

Persų ilgaplaukė, manoma, yra kilusi iš Angoros kačių, kurias jūrininkai ir pirkliai atsivežė iš kelionių po Turkiją ir Iraną. Daugelį metų šios katės, dar vadintos turkų angoromis, buvo Europos aukštuomenės numylėtinės.

XIX a. pab. britai ėmė kryžminti šias kates su kitomis veislėmis ir pamažu išvedė masyvesnių, ilgesnio ir storesnio plauko kačių veislę. Šios katės pamažu virto kilmingų kačių veisle – persų ilgaplaukėmis.

Pirmosios katės smarkiai skyrėsi nuo dabartinių. Kūnas tapo masyvesnis, plaukas ilgesnis, kailis tankesnis. Labiausiai pakito galvos forma ir nosies ilgis. Pastaraisiais dešimtmečiais kačių mylėtojai išvedė persų ilgaplaukes, turinčias visiškai neatsikišusią nosį. Dalis kačių augintojų piktinasi šiais pokyčiais ir teigia, jog deformuotos nosys neigiamai veikia kačių sveikatą.
Charakteris

Persų ilgaplaukės labai ramios, valandų valandas gali ilsėtis mėgstamoje vietoje ir visiškai nereaguoti į aplinką. Be galo mėgsta glamones, švelnumą. Taikios, todėl puikiai sugyvena su kitomis katėmis ir šunimis. Kilus triukšmui, pasišalina į ramią vietelę. Savo noru nežaidžia – persų ilgaplaukę tam reikia paskatinti. Visgi jaunikliai, kaip ir pridera, aktyvūs.

Balsas slopus, retai girdimas. Šios veislės katės puikiai jaučiasi paliktos vienos, paprastai nenori eiti į lauką.
Fizinės savybės

Persų ilgaplaukės vidutinio dydžio arba didelės, stambių kaulų. Kūnas masyvus, pečiai raumeningi, kaklas trumpas, storas. Kojytės trumpos, letenėlės didelės ir apvalios. Uodega trumpa, pūkuota, galas vos siekia žemę.

Kaukolė plati, žandai putnūs. Didžiulės apskritos akys toli viena nuo kitos, blizgančios ir išraiškingos. Gali būti įvairių spalvų. Veislei būdinga plaukų „apykaklė“.

Gražiausios persų ilgaplaukės būna rudenį ir žiemą, nes pavasarį ir vasaros pradžioje nusišeria.

Bengalijos Katės

Bengalijos katė
Bengalijos katės (angl. Bengal cat)– dirbtinė kačių veislė, išvesta kryžminant laukines (lot. Felis bengalensis) ir namines kates. Kailis primena didžiųjų laukinių kačių. Išvestos JAV, bet vėliau paplito ir Europoje.
Turinys
Istorija
Bengalijos katės išvestos JAV. Pradžioje siekta ne išvesti naują veislę, o rasti vaistą nuo kačių leukozės. Ilgainiui kačių mylėtojai pradėjo kryžminti augintines tam, kad išvestų įspūdingai dėmėtą kačių veislę. Kačiukai, gimę po tokių eksperimentų, dažnai gimdavo nevaisingi.

Visgi veislininkai nenuleido rankų ir toliau mišrino Felis bengalensis su įvairiomis kačių veislėmis. Pirmieji šių eksperimentų jaunikliai paveldėjo laukinių kačių būdą. Dabartinės Bengalijos katės turi apie 10 procentų laukinių kačių kraujo ir yra gerokai švelnesnio charakterio.
Charakteris

Bengalijos katės yra judrios, smalsios, mėgsta vandenį. Šiai veislei būtina turėti pakankamai vietos žaidimams. Dėl savo kilmės neretai būna užsispyrusios, nuolat ieško grobio. Nemėgsta vienatvės ir tylos.

Su kitomis katėmis ir šunimis sutaria gerai – ypač judraus, nenustygstančio būdo. Mažus kačiukus būtina pratinti prie žmogaus, kitu atveju, užaugusios katės lieka pusiau laukinės.
Fizinės savybės

Bengalijos katės kūnas raumeningas, stambių kaulų. Užpakalinės kojos kiek ilgesnės už priekines, letenos didelės, apvalios. Gana mažos ausys. Nosis ilga, plati, su nedidelių įlinkiu. akys didelės, migdolo pavidalo.

Kailis tankus, glotnus, minkštas. Plaukas trumpas arba vidutinio ilgio. Būdingi du raštai: dėmėtas ir dryžuota