Kaip Maitinti kates

Ko gero, kiekvienam auginančiam katę namie, kyla klausimas, kuo geriausiai maitinti savo mylimą augintinį. Mityba yra vienas iš pagrindinių elementų gyvūno gyvenime. Tad labai svarbu, kad maistas būtų kokybiškas, subalansuotas ir jame netrūktų reikalingų maistinių medžiagų. Maisto gyvūnams asortimentas iš ties labai platus – skiriasi ne tik šimtai gamintojų pavadinimų, tačiau ir pačio maisto rūšys. Paprastai yra kombinuojami trys pagrindiniai tipai – sausas maistas, šlapias maistas (drebučiai ir paštetai) ir žalias arba kitaip – naminis maistas (mėsa). Tad natūraliai kyla klausimas, ne tik, kaip teisingai pasirinkti proporcijas, bet ir kaip nepakenkti savo augintiniui, rankantis iš gausybės gamintojų ir panašių substitucinių produktų? Toliau pabandysime apžvelgti kiekvieno maisto katėms pliusus ir minusus bei keletą geriausių Lietuvoje galimų įsigyti gamintojų produktų.
Katėms būtina mėsa

Pirmiausia reikia įsidėmėti, kad katės nėra žmonės ir jos nėra maži šunys. Katėms būtina mėsa. Neverta lyginti mėsėdžio plėšrūno mitybos su žolėdžių ar žmonių. “Jei žmonės valgytų kaip katės, tikėtina, kad jau dvidešimties mirtų nuo širdies smūgių”, sako Amerikos žiauraus elgesio su gyvūnais prevencinės visuomenės viceprezidentė Louise Murray. Mėsėdžiams plėšrūnams racione yra būtina mėsa. Natūralioje aplinkoje, katės medžioja gyvūnus taip apsirūpindamos maistu, su itin dideliu kiekiu baltymų, vidutiniu kiekiu riebalų ir mažu kiekiu angliavandenių. Katėms taip pat reikalingos ir kitos medžiagos, tokios kaip vitaminai, mineralai, riebiosios rūgštys, amino rūgštys. Šios medžiagos padeda sureguliuoti metabolizmą, pernešti maistines medžiagas į atitinkamas kūno ląsteles, užtikrinti sveiką vystymąsi, organų veiklą ir pakankamą energijos kiekį. Svarbu paminėti, kad dėl papildomų maistinių medžiagų savo gyvūnui, geriausia būtų pasitarti su veterinaru, prižiūrinčiu jūsų augintinį, kadangi per daug maistinių medžiagų gali ne tik neduoti naudos, bet ir padaryti žalos augintinio sveikatai.

Kaip minėta, yra trys pagrindinės kačių maisto rūšys – sausas, šlapias (konservuotas) ir žalias. Skirtingas maistas katėms skiriasi drėgnumu, baltymų kiekiu, energetine verte, skoniu, virškinimo lengvumu. “Labai gaila, tačiau nėra vienos tobulos formulės, kokiu maistu (sausu, šlapiu, ar naminiu) maitinti katę”, teigia veterinarinės medicinos gydytojas Dr. Scott Chandler.
Sausas maistas

Kiekvienas racionas turi savo pliusų ir minusų. Sausas maistas laikomas naudingu katės dantims, be to, jis prieinamesnis dėl kainos ir patogumo šeimininkams. Veterinarai, skatinantys rinktis sausą maistą teigia, kad valgydamos sausą maistą katėms labiau ištrokšta ir daugiau geria vandens. Sauso maisto priešininkai teigia, kad vis tik, drėgmės kiekis sausame maiste yra per mažas. Paprastai jis siekia 5-10%. Katės iš prigimties nėra jautrios troškuliui ir šėrimas tik sausu maistu dažnai turi įtakos ligoms, tokioms kaip šlapimo takų ir inkstų akmenys. Tuo tarpu šlapio maisto oponentai teigia, kad jame yra itin daug skonio stipriklių, prie kurių pripranta katės ir ilgainiui tampa sunkiau ir sunkiau patenkinti vis įnoringesnį augintinio skonį ir mažesnį jautrumą natūraliam kvapui.
Konservuotas maistas

Kai kurie veterinarai teigia, kad konservuotame maiste yra per daug druskos, kas turi įtakos akmenų šlapimtakiuose susidarymui. Šalia to yra nuomonių, kad šlapias maistas yra tiesiog pinigų išviliojimas iš pirkėjų, kadangi maistinių medžiagų jame yra mažiau, ko pasekoje gaunasi, kad didžioji dalis kainos yra sumokama už maiste esantį vandenį.
Žalias maistas

Kalbant apie žalią maistą – tai reikalauja nemažai papildomų žinių, tam, kad pavyktų augintiniui suteikti reikiamą maistingųjų medžiagų kiekį ir kad jo gaunamas maistas būtų pilnavertis ir subalansuotas. Taip pat, maitinant augintinį neapdorotu maistu, išskirtinį dėmesį reikėtų skirti jo tuštinimuisi, virškinimui, kadangi ne visas maistas bus vienodai toleruojamas jūsų katės žarnyno ir labai didelė tikimybė, jog augintinis apsikrės kirmėlėmis, kurių, deja, apstu neapdorotame maiste.

Skeptikai, žinoma, gali ginčytis, kad laukinės katės minta žaliu maistu ir yra visiškai sveikos ir apsirūpina reikiamomis medžiagomis, tačiau reiktų atsižvelgti ir į tai, kad laukinių kačių maistas irgi laukinis. O tas, kurį mieste gyvenantis žmogus gali įsigyti prekybos centre, vargu ar gali būti laikomas pilnaverčiu, visiškai saugiu (kirmėlių atžvilgiu) pasirinkimu. Be abejo, jei galite sau leisti rinktis laisvėje auginamas vištas, ar lašišas, tuomet galite jaustis drąsiau dėl jų maistinės vertės ir naudos jūsų katei. Žinoma, dar lieka pasirinkimas prieš duodant mėsą, paukštieną ar žuvį juos apdoroti. Tačiau daugeliui nuolat skubančių ir dirbančių žmonių, tai iš ties atimtų daug laiko, kurį, be abejo, būtų smagiau leisti su pačiu gyvūnu.
Dažniausiai daromos klaidos

Tam, kad visiškai nepasimestumėte tarp skirtingų nuomonių, siūlome vengti žemiau veterinarų išskirtų klaidų, kurias dažniausia daro žmonės, auginantys kates:

Per daug maisto. Medicinos profesorius Joe Bartges teigia, kad viena iš dažniausių klaidų, kurias daro kačių augintojai – permaitinimas. Nors mažas, minkštas ir apvalutis kačiukas atrodo be galo mielas, tačiau suaugę nutukę katinai dažnai susiduria su sudėtingomis ligomis, tokiomis kaip diabetas, artritas, šlapimtakių ligos. Kiek maisto reikia jūsų katei priklauso nuo jos aktyvumo, ar gyvena viduje, ar yra išleidžiama į lauką, ar yra sterilizuota/kastruota, netgi nuo veislės. Žinoma, geriausia būtų pasitarti su veterinaru dėl konkretaus maisto kiekio, reikiamo būtent jūsų augintiniu. Jis įvertinęs augintinio būklę, veislę, aktyvumą, esamą svorį padės nustatyti tinkamiausią kiekį. Dauguma veterinarų bendrai sutaria, kad katės dienos kalorijų normą galima apskaičiuoti pagal formulę kcal = (svoris(kg)0,75) * 70 * 1,2. Siūlome maistą vertinti kalorijomis, o ne svoriu, kadangi priklausomai nuo pasirinkto maisto tipo (sausas, šlapias, žalias), jame bus skirtingas kiekis vandens ir, žinoma, kalorijų. Jeigu manote, kad jūsų katė jau yra nutukusi, pasitarkite su veterinaru dėl specialios dietos, kuomet būtų taikomas mažesnis kalorijų skaičius. Skaičiavimo paprastumui galite naudoti jau sukurtas skaičiuokles, pvz.: http://petsci.co.uk/feline-calorie-calculator/. Jei jūsų katė jau turi viršsvorio, išsiaiškinus (iš veterinaro, ar pasiskaičiavę patys) reikiamą maisto kiekį, jums tai gali atrodyti pernelyg mažai. Tačiau pasistenkite atsiriboti nuo emocijų ir laikytis rekomendacijų. Katėms priaugti svorio yra žymiai lengviau nei jo atsikratyti. O viršsvoris, kaip ir šlapimo takų ir inkstų problemos sukelia labai daug kančių senstančiam gyvūnui.
Per mažai vandens. Iš prigimties katės yra dykumų gyvūnai ir vandens joms reikia gerokai mažiau nei žolėdžiams ar žmonėms. Taip pat dėl šios priežasties, katės nėra tokios jautrios troškuliui, tad manyti, jog katė pasirūpins savimi vadovaudamasi vien savo instinktais nėra visiškai teisinga. Gyvendama natūralioje aplinkoje, katė pasigauna maistą (paukštį, pelę, pan.), kuriame yra pakankamai vandens, reikalingo tinkamam katės virškinimui, medžiagų apykaitai. Sausame kačių maiste drėgmės yra tik apie 5-10% (tuo tarpu šlapiame 70-80%). Jei šeriate savo katę tik sausu maistu, turite užtikrinti, kad katė gertų papildomai vandens. Šaunu, jei matote, kad augintinis noriai laka iš savo dubenėlio kelis kartus per dieną. Tačiau, jei vanduo mažai įdomus jūsų katei ir akivaizdžiai katė geria per mažai, pasistenkite ją juo sudominti. Nors ir įprasta manyti kitaip, dažnai katės mėgsta tekantį vandenį. Žinoma, nėra būtina pirkti specialias kačių gertuves su vandens cirkuliacija, galite tiesiog kelis kartus per dieną leisti katei pažaisti su iš krano tekančiu vandeniu. Be visa ko, užtikrinkite, kad augintis visada turėtų švaraus ir šviežio vandens savo įprastoje maitinimosi vietoje. Pakankamas vandens suvartojimas apsaugos katę nuo sunkių ligų, tokių kaip šlapimo takų uždegimas, akmenys, inkstų ligos. Veterinarijos mokslų daktarė, tirianti kačių mitybą ir sveikatą Lisa A. Pierson teigia, kad katės natūraliai gamina itin koncentruotą šlapimą, ir gaudamos nepakankamai vandens, labai tikėtina, anksčiau ar vėliau turės problemų su šlapimo takais. Veterinaro patarimas kaip paskatinti katę gerti daugiau vandens: paimkite porą šviežių katžolės lapelių, įdėkite juos į katės vandens dubenėlį jau su vandeniu ir šiek tiek juos pagniaužykite ar sutrinkite (jau vandenyje), kad paskleistų kvapą.
Maistinių medžiagų trūkumas. Vis didėjant naminio maisto katėms populiarumui, svarbu prisiminti, kad namuose ruoštas maistas, ne visuomet reiškia, kad tai yra sveikas maistas jūsų augintiniui. Veterinarų dažnai įvardijama klaida, kai šeimininkai nepilnai subalansuoja namuose katėms ruošiamą maistą. Gaminant maistą katei namuose, svarbu užtikrinti teisingą kalcio kiekį. Natūralioje gamtoje pasigavusį grobį katė jį suvalgytų beveik visą ir gautų pakankamai kalcio ir fosforo iš kaulų. Kai duodate augintiniui gryną mėsą, pasitarkite su veterinaru dėl papildomų vitaminų ir mineralų, kuriais aprūpintumėte savo katę. Kita galima problema, šeriant katę namuose paruoštu maistu – per didelis kai kurių medžiagų kiekis, kuris tampa kenksmingas. Pavyzdžiui, duodant savo augintiniui per daug tuno, kepenų ar kepenų aliejaus (pvz., menkių), galima nesunkiai privesti jį prie vitamino A perdozavimo, kas gali jam sukelti sąnarių ir kaulų skausmus, odos išsausėjimus. Per daug žalios žuvies racione gali sunaikinti vitaminą B1 katės organizme, kas sukeltų katės raumenų susilpnėjimą, raumenų traukulius ar net smegenų pažeidimus. Tad jei norite patys pasirūpinti augintinio maistu ir būti užtikrinti dėl ingredientų kokybės ir grynumo, pasidomėkite, kaip suderinti ir parinkti tikrai pilnavertį racioną, nebijokite pasikonsultuoti su veterinaru.
Visą parą prieinamas maistas. Dažnai kates auginantys žmonės normuoja šlapią maistą, tačiau rūpinasi, kad augintinis visuomet turėtų sauso maisto savo dubenėlyje. Tai atrodo patogu tuo atveju, jei tenka ilgai dirbti ir manoma, kad gyvūnui tai sukelia mažiau streso. Tačiau ši nuomonė labai žalinga. Katės nėra žolėdžiai, kurių virškinamasis traktas pritaikytas nuolatiniam kramsnojimui ir virškinimui. Katės yra mėsėdžiai plėšrūnai, todėl visiškai pakanka joms duoti valgyti 2 kartus per dieną. Laukinėje gamtoje jos lygiai taip pat neužkandžiauja nuolat. Katė per dieną kelis kartus prieina prie dubenėlio ne todėl, kad yra alkana, o todėl, kad jos uoslė yra daug kartų jautresnė nei žmogaus, tad maistas indelyje nuolat ją sudirgina. “Nuolatinis užkandžiavimas verčia katės organizmą nuolat virškinti ir išskirti insuliną. Ilgainiui gyvūno kasa nebegali susitvarkyti su per dideliu reikalaujamu aktyvumu ir dažnai lemia kačių susirgimą diabetu”, sako veterinarijos gydytojas Dr. T. Morganti. Tuo tarpu, gaudama valgyti 2 kartus per dieną, katė greitai įprastų prie naujo maitinimo grafiko. Tarpe tarp valgymų, jos žarnynas pailsėtų, suvirškinus suvalgytą maistą, kraujas nebebūtų sukoncentruojamas skrandyje ir žarnyne. Tai leistų geriau aprūpinti kitus organus maistinėmis medžiagomis, kas ne tik padėtų katei ilgiau išlikti sveikai ir gyvybingai, bet ir paskatintų gijimą, esant bet kokiems susirgimams.

Apibendrinant, tenka sutikti, kad prie vieningos nuomonės, kuo geriausia maitinti kates nepriėjo nei veterinarai, nei patys kačių augintojai. Kiekviena maisto rūšis turi tiek savų pliusų, tiek minusų. Tam, kad nepridarytumėte reikšmingų klaidų ir nepakenktumėte gyvūnui, kuris šiuo atžvilgiu pats savimi pasirūpinti negali, labai rekomenduojame dėl individualios mylimos katės mitybos pasikonsultuoti su veterinaru. Jis patars ne tik dėl reikiamo maisto kiekio, rūšies, jų kombinavimo, bet ir dėl papildomų, gyvūno gerai sveikatai reikalingų, medžiagų. Ir pabaigai labai svarbu nepamiršti, kad ne mažiau svarbus už tinkamą maistą katės mityboje yra vanduo. Vanduo padeda sureguliuoti kūno temperatūrą, suvirškinti maistą, pašalinti atliekas, druskas, elektrolitus. Tad kad ir kaip nuspręsite maitinti savo mylimą augintinį, užtikrinkite, kad jūsų katė visada turėtų šviežio, švaraus vandens.